Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga išanalizavo Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų programas. Ką partijos žada mokslo politikai ir jauniesiems mokslininkams? Ar turi konkrečių veiksmų ir finansavimo planą?
Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai
Programa pabrėžia algų ir mokslo sistemos finansavimo pokyčius per buvusią kadenciją. Prioritetas skiriamas pažangių technologijų vystymui ir mokslo komercializavimui. Numatyta plėtoti industrinę doktorantūrą, stiprinti mokslo ekscelencijos centrus IT, sveikatos, žaliosios ir karinės technologijų srityse, siekiant jų tarptautinio matomumo. Taip pat planuojama peržiūrėti aukštųjų mokyklų mokslo vertinimą, daugiau dėmesio skiriant žinių komercializavimo ir poveikio visuomenei rodikliams. Tolesnis dėmesys bus skiriamas mokslo pareigūnų tinklo stiprinimui ministerijose. Programa remiasi jau pradėtomis iniciatyvomis, tokiomis kaip edukologijos, IT ir misijomis grįstos programos, kurių rezultatai dar nėra aiškūs. Trūksta ambicingesnių naujų pasiūlymų, nes daugiausia akcentuojamas esamų projektų vystymas. Doktorantūros aspektu minima tik šiuo metu didelės įtakos mokslo sistemai neturinti industrinė doktorantūra.
Liberalų sąjūdis
Programa kritikuoja šios vyriausybės kolegijų tinklo reformą ir misijomis grįsto mokslo įtvirtinimą. Pasiūlymai atspindi Europos Sąjungos tendencijas, pvz., COARA siūlomas gaires mokslinių tyrimų vertinimui tobulinti bei tyrimų rezultatų vystymą eksperimentavimo erdvėse („smėlio dėžėse“). Prioritetas skiriamas ateities ir tarpdisciplininėms technologijoms. Nors programa pateikia nemažai kritikos dabartinei vyriausybei, kyla klausimas, kodėl šių veiksmų nebuvo imtasi būnant koalicijoje. Įdomus yra mokslinio bendradarbiavimo įtraukimas į tarptautinių santykių stiprinimą. Doktorantūros studijos daugiausia dėmesio skiria tik pramoninei doktorantūrai.
Laisvės partija
Programoje skiriama daug dėmesio moksliniams tyrimams, o moksliniai rezultatai ir mokslininkai minimi prie įvairių sričių, tokių kaip inovacijos, priklausomybių prevencija, žalioji politika ir kt. Mokslo politikos aprašymas išsamus. Yra nemažai konkrečių pasiūlymų, tokių kaip visų pakopų studentų įsitraukimas į mokslinę veiklą, parama studijų bei mokslo tarptautiškumui, įsipareigojimas infrastruktūros finansavimui. Atskirai pateikiamas doktorantūros studijų modelio reformos pasiūlymas, siekiant gerinti karjeros kokybę, socialinį statusą. Pasiūlymai atspindi supratimą apie esamą situaciją, tačiau trūksta aiškumo dėl priemonių ir finansavimo šaltinių. Kai kurioms iniciatyvoms, tokioms kaip studentų įsitraukimas į mokslinę veiklą, nėra pateikta esamos situacijos analizė. Išskirtiniu atrodo doktorantūros modelio reformos pasiūlymas, kuris gali ženkliai pakeisti įvairius Lietuvos aukštojo mokslo sistemos aspektus.
Demokratai „Vardan Lietuvos“
Mokslo klausimas nėra išskirtas atskirai t. y. kaip skyrius, tačiau programos kontekste išskiriamas, kad sieks remti mokslą ir inovacijas ir bus didinama parama valstybės biudžeto asignavimu ir sieks „Iki 2030 m. pabaigos ne mažiau kaip 1% BVP“. Programoje minima, kad bus sukurta strategija pritraukti specialistus į mokslo įstaigas ir strategijos sektoriaus augimui. Taip pat minima, kad mokslas bus stipriai taikomas sveikatos srityje. Mokslo aspektas išskiriamas skyriuje „kokybiškas išsilavinimas ir mokymasis visą gyvenimą“, kur akcentuojamas, kad bus skiriamas „atitinkamas atlyginimas“. Taip pat kalbama apie „lankstesnę dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, užtikrinančią patrauklų ir konkurencingą darbo užmokestį“. Programa yra gana bendrinė ir orientuota į abstrakčius tikslus išskyrus valstybės biudžeto asignavimo procentas. Trūksta aiškumo, kodėl renkamos vienokios ar kitokios problemos ir konkrečių priemonių, kaip tai bus įgyvendinama. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus šioje programoje nekalbama – tarp eilučių įmanoma įskaityti, bet atskirai neįvardijami.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Teigiama, kad švietimo sistema turi būti moderni, prieinama ir atitinkanti šiuolaikinius visuomenės bei darbo rinkos poreikius. Partija akcentuoja finansavimo didinimą, daugiau tarptautinių studentų ir dėstytojų pritraukimą bei doktorantūros studijų stiprinimą. Numatomos priemonės doktorantų ir jaunųjų mokslininkų sąlygų gerinimui: doktorantų stipendijų didinimas, naujų doktorantūros darbo vietų kūrimas, mokestinės lengvatos inovatyvioms įmonėms. Taip pat siekiama pritraukti bei išlaikyti talentus iš užsienio ir užtikrinti aukštos kvalifikacijos specialistų grįžimą į Lietuvą. Partijos programa yra gerai išplėtota ir apima daugelį mokslo politikos sričių, įskaitant jaunųjų mokslininkų ir doktorantų sąlygų gerinimą. Tačiau trūksta aiškumo dėl konkrečių finansavimo šaltinių bei veiksmų planų, kaip būtų įgyvendintos numatytos priemonės.
Laisvė ir teisingumas
Švietimo politika orientuota į aukštos kokybės užtikrinimą, efektyvų finansavimą ir konkurencingumo didinimą. Studijų ir mokslo tyrimų finansavimas įvardijamas kaip prioritetas, planuojama įgyvendinti trejų metų bakalauro programas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, suteikti kolegijoms teisę rengti profesijos magistrus. Doktorantams siūloma didinti stipendijas iki vidutinio darbo užmokesčio, mažinti perteklinius mokslinių publikacijų reikalavimus ir suteikti galimybę gauti paskolas, traktuojant stipendijas kaip stabilias pajamas (iš kur šios lėšos bus paimtos, netikslinama). Programoje pateiktos bendrosios švietimo ir mokslo politikos gairės, siekiančios gerinti aukštojo mokslo kokybę bei studijų finansavimą. Išskirtinis dėmesys skiriamas doktorantų finansinei padėčiai gerinti ir studijų sąlygų lankstumui užtikrinti. Tačiau trūksta aiškumo dėl siūlomų reformų finansavimo šaltinių ir priemonių įgyvendinimo.
Lietuvos socialdemokratų partija
Programa remiasi siekiu stiprinti Lietuvos mokslo institucijas. Partija žada didinti finansavimą mokslui, orientuotis į inovacijas ir ilgalaikį valstybės užsakymą mokslo ir švietimo srityse. Taip pat numatoma diferencijuoti aukštąsias mokyklas pagal jų statusą bei veiklos orientaciją (kad ir ką tai reikštų). Daug dėmesio skiriama mokslo ir eksperimentinės plėtros projektų finansavimo užtikrinimui bei akademinės savivaldos stiprinimui. Nors programa pristato daug pozityvių idėjų ir viziją, kaip bus siekiama mokslo pažangos, nėra aiškių priemonių ar finansavimo šaltinių nurodymo. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus iš esmės nėra kalbama.
Lietuvos žaliųjų partija
Programoje deklaruojamas siekis sukurti žinių visuomenę, didinti aukštojo mokslo finansavimą ir universitetų autonomiją. Akcentuojamas mokslo rezultatyvumas, kokybiškumas bei aplinkosaugos temų integravimas į mokslinę veiklą. Siekiama pritraukti talentus iš Lietuvos ir užsienio, tačiau nėra konkretizuota, kaip tai būtų įgyvendinama. Pateikiamos idėjos rodo pasidomėjimą mokslo politika, tačiau nėra konkretumo ir aiškaus įgyvendinimo plano. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus iš esmės nėra kalbama.
Lietuvos regionų partija
Mokslo politika yra pristatoma kaip prioritetas, siekiama užtikrinti visiems prieinamą ir nemokamą universitetinį išsilavinimą. Planuojama didinti švietimo finansavimą bei pritraukti papildomas investicijas, nors konkretūs finansavimo šaltiniai ir metodai nėra aiškiai įvardinti. Planuoja vykdyti dar vieną švietimo sektoriaus reformą. Programa yra gana bendrinė ir orientuota į abstrakčius tikslus. Trūksta aiškių veiksmų planų ir konkrečių priemonių plano. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus šioje programoje nekalbama.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga
Partija pabrėžia mokslo svarbą, tačiau supina mokslą su plačiuoju „švietimo, mokslo ir studijų“ kontekstu, kas sukelia painumą tarp švietimo ir mokslinės veiklos. Nors aukštajame moksle akcentuojamas kokybės prioritetas, nėra pateikta konkrečių pasiūlymų šiam tikslui įgyvendinti. Programa žada žymiai padidinti mokslinių tyrimų finansavimą, skatinti atvirumą ir tarptautinę integraciją. Vis dėlto, kritikuojant esamą finansavimo sistemą, partija pati prieštarauja sau, teigdama, jog aukštojo mokslo finansavimo klausimas yra pernelyg akcentuojamas, tačiau kartu pabrėždama būtinybę didinti mokslinių tyrimų lėšas. Programoje esama tam tikro prieštaringumo tarp finansavimo prioritetų. Nors deklaruojamas siekis didinti investicijas į mokslinius tyrimus, nėra pateikta aiškių veiksmų plano. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus iš esmės nėra kalbama.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Be kelių kaltinimų apie ydingą krepšelių sistemą bei skatinimą priešintis mokslo komercializavimui, mokslas vertinamas kaip įrankis kaimo plėtrai planuoti ir tautos bei šeimos gynybai. Programoje iš esmės nėra jokių aiškių mokslo politikos gairių. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus iš esmės nėra kalbama.
Nacionalinis susivienijimas
Partija išreiškia nepritarimą esamai krepšelių sistemai ir genderiniams tyrimams. Humanitariniai mokslai laikomi aukštojo mokslo branduoliu, o projektinių veiklų ir finansavimo sistemos kritika rodo siekį atsisakyti dabartinio universiteto finansavimo modelio. Nors kritikuojamos tam tikros mokslo valdymo formos, programoje nėra detalių pasiūlymų, kaip būtų vykdomos reformos. Programoje daug kritikos ir lozungų, trūksta tiek mokslo politikos programos tiek konkrečių veiksmų plano, o apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus iš esmės nėra kalbama.
Lietuvos liaudies partija
Partija nepasivargino pateikti jokios politinės programos.
Nemuno aušra
Programa labai trumpa. Švietimas ir mokslas apjungiamas su sveikatos apsauga, pateikiant du programinius punktus. Vienintelis kiek su mokslu susijęs punktas – 4 metų moratoriumas naujoms pertvarkoms. Mokslo politika nėra aptarta, doktorantai nėra minimi.
Taikos koalicija
Mokslo politikai skiria labai mažai dėmesio. Vienintelis sakinys programoje teigia, kad bus siekiama užtikrinti, jog mokslinių tyrimų, tiriamųjų darbų ir marketingo projektų finansavimas atitiktų Lietuvos ekonomikos poreikius ir būtų apsaugotas nuo beprasmio pinigų įsisavinimo. Mokslo politika praktiškai neanalizuojama, ir pateikiama tik bendrinė kritika dėl esamo lėšų panaudojimo. Programa nepateikia jokių konkrečių gairių, veiksmų ar priemonių. Apie doktorantus ir jaunuosius mokslininkus nėra jokios informacijos, jų situacijos gerinimas nėra įtrauktas į partijos prioritetus.
Dauguma partijų neturi nuoseklios ir aiškiai apibrėžtos mokslo politikos, jų bendrinės, orientuotos į kritikos išsakymą be konkrečių veiksmų planų. Iš 13 analizuotų partijų tik dvi – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Laisvės partija – pateikė išsamesnę ne tik mokslo politikos programą, bet ir doktorantų bei jaunųjų mokslininkų darbo sąlygų gerinimo gaires, kurioje nurodomi konkretūs tikslai ir priemonės. Tačiau ir šių partijų programose trūksta aiškumo dėl siūlomų priemonių įgyvendinimo mechanizmų bei finansavimo šaltinių. Likusios partijos arba išvis neturi mokslo politikos programos, arba pateikia abstrakčius teiginius, kur nors ir žadamas esamos situacijos gerinimas, tačiau nematant konkrečių pasiūlymų, kaip tai bus atlikta, yra sudėtinga patikėti šiais pažadais.
留言