Šiemet Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos apdovanojo geriausių magistro darbų laureatus. Humanitarinių mokslų srityje nugalėjo Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto magistrantė Ieva Urbelytė, kuri tyrinė Antrojo pasaulinio reprezentacijas sovietinėje Lietuvos dailėje, o menų srities laureate tapo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto magistrantė Indrė Spitrytė. Ji savo darbe stengėsi atrasti tvarios tekstilės technologijas. Kuo menininkėms šios temos svarbios? Kuo jų magistro darbai išskirtiniai?
VDA tyrėją karo tematika domino nuo pat mažumės
Ieva Urbelytė magistro darbe plėtojo bakalauro studijose pradėtą tyrimą apie Antrojo pasaulinio karo reprezentacijas sovietinėje Lietuvos dailėje. Nusikaltimai žmogiškumui, blogio ir smurto problemos domino VDA magistrantę sudomino dar mokykloje. I. Urbelytė minėjo, kad magistro darbe norėjo suprasti, kaip jaučiasi ribinėje situacijoje atsidūręs žmogus, tiap pat pergalvoti savo aplinką, šeimos istoriją, įsitikinti, ar kritiniu atveju jos refleksai suveiktų taip, kaip norėtų.
Tyrėja teigė, kad „karas neapsiriboja mūšio lauku. Jis trumpam sugrįžta mums pažvelgus į traumuojantį vaizdą ar perskaičius detalų įvykusio smurto aprašymą, tai – tebesitęsianti skirtingų vaizdinių ir interpretacijų kova. Kitaip tariant, karo atvaizdai, įvairios meninės refleksijos jį įtvirtina mūsų vaizduotėje, sukuria herojus, iš dalies formuoja mūsų reakcijas ir politiką“. I. Urbelytė tikisi, kad magistro tyrimo rezultatais pasidalins kitais metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje vyksiančioje parodoje.
Tvari tekstilė – įrankis kalbėtis apie mūsų aplinkos problemas
Indrė Spitrytė VDA studijavo Tekstilės ir meno medijas. Ji minėjo, kad studijų metu turėjo galimybę eksperimentuoti – tradicines tekstilės technikas derindama su netradicinėmis bei naujomis medžiagomis. Studijos jai padėjo suvokti, kad šiuolaikiniame kontekste tekstile galima vadinti ne tik įprastus skirtingomis technikomis sukurtus audinius, bet ir tuos, kurie sukuriami padedant gyviems mikroorganizmams. I. Urbelytė pabrėžė, kad tekstile gali tapti net ir auginamos medžiagos, eksperimentiniu arba bendradarbiavimo su augalais ir mikroorganizmais būdu atrandami paviršiai. Pasak menininkės, tvarios, autentiškos, natūralios, vienetinės medžiagos paverčia menininkų ir dizainerių darbus ne tik išskirtiniais, bet ir žadinančiais kūrybingas ateities perspektyvas. Tad magistro darbo temą ji rinkosi dėl to, kad naujos idėjos dizaine ir mene turėtų būti siejamos ne tik su gražiu apipavidalinimu, bet ir atsakomybe – su tuo, iš ko gaminys ar objektas yra pagamintas ir koks tolesnis jo kelias.
Savo eksperimentiniame tyrime I. Urbelytė taip pat siekė sukurti gyvybingą su biologiškai skaidomomis medžiagomis susijusių produktų ekosistemą bei sutelkti dėmesį į ekologiško, tvaraus vystymosi modelio kūrimą. Pasak menininkės, eksperimentavimas ir biomedžiagų tyrinėjimas skatina daugelį kūrėjų susimąstyti apie tai, kaip kuriame ir gaminame. O tvarumo idėjas įgyvendinantiems, naujojo medžiagiškumo ieškantiems šiuolaikiniams dizaineriams ir menininkams, kurių novatoriški kūriniai analizuoti šiame magistro darbe, svarbu atsižvelgti į ekonomines, socialines ir aplinkosaugos problemas. Siekdami pakeisti kenksmingus procesus į tvarius, jie atsigręžia į natūralią aplinką, ieško atsakymų gamtoje, plečia biomedžiagų gamybos ribas ir ekologinę sąmonę puoselėjančią kūrybą. Naujasis medžiagiškumas atskleidžia tvaresnės ateities viziją, jis sukuriamas auginant audinius ir tausojant aplinką, atliekant išsamius tyrimus, eksperimentuojant, bendradarbiaujant su kitų sričių specialistais, naudojantis tvariais sprendimais, mėginant spręsti problemas bei įgyvendinti pokyčius mados ir tekstilės srityse.
Urbelytės magistro darbe aprašyti ir įgyvendinti skirtingi bioplastiko receptai bei padedant mikroorganizmams užauginti nauji arbatos grybo paviršiai, su kuriais atliekami tolesni bandymai, liudija apie visapusiškas šių augalinių paviršių galimybes juos adaptuoti mados bei tekstilės dizaino kūriniuose. Pritaikant individualius sprendimus, atrasti autoriniai sprendiniai, kurie atskleidžia naujojo medžiagiškumo galimybes. Tyrėjos atlikti eksperimentai bei jų refleksija rodo, kad eksperimentinės medžiagos gali tapti ir kūrybiniu įrankiu kalbėti apie opias su aplinka susijusias problemas, ugdant ne tik dizainerių, kūrėjų, bet ir vartotojų sąmoningumą.
Straipsnis finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Comments